Menininkė Jolita Kimsa P. 1983 m. gimė Vilniuje, baigė tapybos studijas VDA. Po aliejinių spalvų periodo, prieš keletą metų atrasta anglis – paprasčiausia, bet kartu gal ir sudėtingiausia priemonė perkelti savo vidinius dialogus su gyva aplinka į popierių. Popierius yra iš medžių – kaip ir anglis.
Anglis tampa gyvybe popieriaus lape, fiksuojami gamtos šnabždesiai, medžiai kiekvienam stebėtojui kažką primena. Autorei patrauklus anglies trapumas, plastiškumas, spalva ir tekstūra – beribė anglies tyrinėjimo plotmė. Siekis sustabdyti laiką.
Siekiama sukurti ryšį su viena tobuliausių Visatos kūrinių – Žeme, sustabdyti žiūrovo žvilgsnį ties laikinumu. Miškas kadaise padėdavo žmogui išgyventi, dabar tapo tik finansiniu ištekliu. Menas ar piešiniai greičiausiai nieko nepakeis. Gal ir viso meno lemtis – kurti užduotis, kurių neįmanoma išspręsti.
Pagindinė kūrybos tema – tyla. Kitapus privalomų meno naratyvų.
Anglis eliminuoja spalvas, jų perteklių aplinkoje, todėl sustiprina kitas jusles, intuiciją, sukuria jautrų emocinį foną – ir kuriant, ir, tikiuosi, žiūrint į piešinius.

“Viliuosi, kad mano vizijos popieriuje sukuria “plaukiojimo” jausmą, neįkalina žvilgsnio. Žiūrint iš praktinės pusės, esu žmogus kuris nemėgsta apsikrauti. Mano piešiniai telpa į vieną aplanką, angliukai – į dėžutę. Tiek pakanka visiškai pilnatvei ir kūrybai. Minimalizmas ir askezė praveria duris į naujus potyrius. Nesistengiu visiškai „išbaigti“ darbų, palieku erdvių kvėpuoti.“

Artist Jolita Kimsa P. was born in Vilnius in 1983 and graduated from the Vilnius Academy of Arts with a degree in painting. After a period of working with oil paints, a few years ago she discovered charcoal – the simplest, but perhaps also the most complex means of transferring her inner dialogues with the living environment onto paper. Paper is made from trees, just like charcoal.
Charcoal comes to life on a sheet of paper, capturing the whispers of nature, with trees reminding each observer of something different. The artist is attracted to the fragility, plasticity, color, and texture of charcoal—the boundless scope of charcoal exploration. The desire to stop time.
The aim is to create a connection with one of the most perfect creations of the Universe – Earth, to stop the viewer’s gaze on transience. The forest once helped humans survive, but now it has become merely a financial resource. Art or drawings are unlikely to change anything. Perhaps the fate of all art is to create tasks that cannot be solved.
The main theme of my work is silence. Beyond the obligatory narratives of art.
Charcoal eliminates colors and their excess in the environment, thus strengthening other senses and intuition, creating a sensitive emotional background – both when creating and, I hope, when looking at the drawings.

“I hope that my visions on paper create a feeling of ‘floating’, not trapping the gaze. From a practical point of view, I am a person who does not like to overload myself. My drawings fit into one folder, my charcoal sticks into one box. That is enough for complete fulfillment and creativity. Minimalism and asceticism open the door to new experiences. I do not try to completely “finish” my works, I leave space for them to breathe.”